(Daiva) Rytojui reikia nedaug Tik truputį širdies Truputį jėgos, truputį ugnies Iš tavęs ir manęs Ir tada jisai taps
(Pushaz) Viskas turi savo vietą Kaip sakoma turi būt vienąkart padėta Gali buti Bet deja ne viskas yra taip kaip turėtų būti Kartais slysti ir labirinte pasiklysti. Kažkada maniau kad teisybės nėra Aplinkui tik tuštuma Betgi žmonės kas sau ir tiek Jokios harmonijos Vieni kiti save vis tiek Pamačiau kitą medalio pusę Kaip Svaras sako, dalinkimės per pusę Bus lengviau pereiti ugnį tą per kurią einam visi Tik ji dega skirtingai Vienam arti, kitam toli Nesvarbu ji gi svarbi kiekvienam savaip Tau vienaip man kitaip Neteisybės daug sutinku Tai supa visada kur bebūtum bet kada Tarsi šėšėlis slenka paskui tave Tu bandyk užsimerkti Savo siela atmerkti Pažiūrėk į saulę ji dega danguje Bet šėšėlis išnykės, jis išgaravo iš čia
(Daiva) Rytojui reikia nedaug Tik truputį širdies Truputį jėgos, truputį ugnies Iš tavęs ir manęs Ir tada jisai taps
(Svaras) Truputį labiau geras truputį mažiau blogas Aukščiau lubos mažiau skylėtas stogas Truputį mažiau priešas truputį daugiau brolis Truputį labiau kilę mažiau puolę Truputį daugiau jausmo truputį mažiau skausmo Baimė atsitraukia ir nebe taip kausto Truputį mažiau gėda truputį mažiau ėda Tuos kurie tiki todėl išlieka, nepabėga
Aš juos mačiau… …nepabėga Buna sunku tačiau… …nepabėga Taip jie dega greičiau tačiau… …nepabėga Nepabėga
(Kastetas) Vakare man būna liūdna Kada tyla sprogdina ausis Tamsa užspaudžia akis Užtušuoti langai Akvarele nuspalvoti jausmai Priklijuotos šypsenos Ant stiklo lūpų dažais Užrašyti žodžiai i viršų pakyla Prisipildo, išsipučia žemyn Krisdami prispaudžia Atsitrenkdami į tylą Smulkiai kaip stiklas Į mažus gabalėlius subyra Aš juos renku Kaip mozaiką dėlioju Vakarinis nuotykis man atneša rytinį liūdesį Tam pačiam mieste be pavadinimų Gatvėse be žmonių O jeigu ir yra neturi veidų Vardų neatsimenu Sasiuviny neužsirašiau, nebuvo priežasčių Raudona linija žibintais pažymetų miesto pakraščių Ramu, jokio garso Vis dar spengia ausyse, tylu
(Daiva) Rytojui reikia nedaug Tik truputį širdies Truputį jėgos, truputį ugnies Iš tavęs ir manęs Ir tada jisai taps
(Svaras) Dienos keičia dienas lyg pianino klavišai Baltuosius karts nuo karto perkerta juodų klavišų nišos Jos pinasi ir rišas Nebodamos iš naujo bando Šiandiena tau atrieks sėkmės O man išplėš ant žando randą Kiekviena krantą, kiekviena kartą Neatkartojamų peizažų aplinkybės varto Mes mokam būti vyrais O būna tampam klounais Kai nulinčiuojame savus ir tikim daunais Tada galvojam kad sėkmė pamišusi O gal sumišusi O gal ant visko braukus, užsimiršusi Tokiem kaip tu galvoji Jai paprasčiausiai neužtenka laiko Pasaulis vis geriau šaudo Vis blogiau skaito Niekše, neliesk vaiko Ir to kuris kas diena tam vaikui duona raiko Kad spindulys vilties Nors truputeli šviestų Jie jau surinko akmenis neliesk jų Ir šitos gatvės taps Nebe tokios purvinos Kai norintys kalbėti Pradės kalbėti burna Kai įtikes Yra daugiau nei iki šiolei rado Tik švino pūką, sunkų vandenį Ir kartų medų…
(Daiva) Rytojui reikia nedaug Tik truputį širdies Truputį jėgos, truputį ugnies Iš tavęs ir manęs Ir tada jisai tapsTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.