Čia šitiek daug kaltės ir taip mažai kaltųjų Čia tapo įprasta neskirti maumedžių nuo tujų Kovinių dujų nuo deguonies bakelių Vieną lakštą geležies dalinti šimtui kalvių
Už žodį neatsakoma, sąžinė - smulkmena Čia vienus mylima, su kitais gulima Čia spjaudoma į šulinį, paskui dalinamas vanduo Šventa tiktai tai, ką galima brangiau parduot
Seime įstatymai vieniems, kitiems - kiti įstatymai Ruletėje skraidinami likimai tampa statymais Be cirko, be vaidybos, specifiniai prikolai Savaip sukandimą gydo anti-stomatologai
Juokiesi paskutinis - vadinasi, iššovei pirmas Čia liūtus už pasaitėlių laiko eiklios stirnos Žymėtos širdys, žemėtos rankos, teatrai Ticharina klasta po skrybėlaitėmis retro
Nitro pusę litro, atneškite kalėms sidro Skysčiais piktnaudžiauja meteorologai hidro Tinklinės pėdkelnės, suknia raudona gydo šoku Atleisk, panele - tu įstabi, bet aš nešoku
Neleisk, kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytų Tai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutu Neleisk, kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugą Ramiai - jis vis dar tavo nugarą saugo
Neleisk, kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytų Tai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutu Neleisk, kad tavo tamsa tavy paimtų viršų Nes tie, kas rodant į dangų mato pirštą – kvailiai
Gebam remtis patirtim nepatirtom Gydykim mielai svetimom kalbom girtom Vis dar bandom kaktom naujų vartų dažą Netgi siūloma veltui, imame abordažą
Sako: laža padėt silpnam, krūta jį apipisti Vietoj būt atrama, ėmėm viens kitu misti Jokia čia mistika - žmonės irgi žvėrys Grobis - gėris, lojalūs loja lozungus materijai
Isterija klonuotų korpusinių tavernų Pardavinėjimui brangiai angelų iš po skverno Proto darymo klinikos štampuoja cinikus Aš kartais nebematau savo miesto per pinigus
Išdidžios tupos mimikos, pasitikintys snukiai Nuslėpti mokesčiai, otkatai, patenkinti lūkesčiai Mus renkasi taip, lyg vartytų meniu Čia sakalų nebeliko, užtat priviso genių
Įvarė mūzą į lūzą, išbaidė pegasą Pritaikyta masėm priot prodiuseriai drąsūs Vaidina asus, cha, sakosi perima pasus Ei, aš blokuoju tokius kaip jus, piderastus
Manot širdį man raižo, po kokį mėšlą jūs vaikštot Šimtą metų aišku - tokius varyt iš aikščių Maivos tarsi pagaikščiai, šnioja nuo scenų, tribūnų Klonai ir manekenai - lauk
Pirštui rodant į dangų, kvailiai stebi pirštą Taip išsižioję nustebę ir miršta Pirštui rodant į dangų, kvailiai stebi pirštą Ir miršta (x2)
Neleisk, kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytų Tai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutu Neleisk, kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugą Ramiai - jis vis dar tavo nugarą saugo
Neleisk kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytų Tai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutu Neleisk, kad tavo tamsa tavy paimtų viršų Nes tie, kas rodant, į dangų mato pirštą – kvailiai
Priversiu išgirst mane, sukramtyt ir nuryti Tu vis kartoji: ką daryti? (x2)Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
