Nužydėjo gėlės, žiemos nesulaukė Trūko dėmesio ir šilumos Kai mėtytos, vėtytos šiaurinio vėjo Kambary pritrūko spindulių saulės
Ir jos savo mintim - ne čia Kai užsidaro žiedai nakčia Ir stebi mėlyną dangų Ir gaudo orą pro stiklą
O jos kasdieną svajojo apie tą didelį sodą Laukinį vėją, kad žiedlapius liestų Ir šaltinį tyrą vandenio šalto Pavirst į amžiną žiedą, kur nenuvysta
Duok jom dar jėgų Duok jom dar jėgų Prašau duok jom dar jėgų Duok jom dar jėgų
Uždaram pasauly sezoninio džiaugsmo Jūroj nerimo ir tuštumos Kai ratais vedžiojamos saviapgaulės Savyje surado truputį jėgos
Jom to pasaulio per mažai Tu gilų miegą pamiršai Tą patį mėlyną dangų Anei to oro per stikląTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
