Šventai aš tavim tikėjau, Aš buvau tikėjimo kvailė. Bet dabar, kai praregėjau, Pamačiau, kad tu esi kalė.
Tu, tu, tu man melavai Netikra, nenuoširdi buvai Tu, tu, tu man melavai Tu veidmainiavai
Išjunk šypseną dirbtinę, Juk širdis tavoji iš akmens! Neslėpk veido po akiniais, Jie kvailumo tavo nepridengs!
Tu, tu, tu man melavai Netikra, nenuoširdi buvai Tu, tu, tu man melavai Tu veidmainiavai
O dabar tu saldi kaip fėja Ir blizgučiai tau tikri draugai. Sakyk, ar esi girdėjus: Tuščias daiktas skamba gerai?
Tu, tu, tu man melavai Netikra, nenuoširdi buvai Tu, tu, tu man melavai Tu veidmainiavai
Taip gyvenimas išmokė Netikėti viskuo, ką matau. Niekad nebebūsi draugė, Išdavystės neatleisiu tau!
Tu, tu, tu man melavai Netikra, nenuoširdi buvai Tu, tu, tu man melavai Tu veidmainiavai
Tu, tu, tu man melavai Tu veidmainiavai Tu veidmainiavai Tu veidmainiavai Tu veidmainiavai Tu veidmainiavaiTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
