Giedu dainelę, savo giesmelę Apie rūpesčius, vargelius Lietuvos krašto, ne kaip iš rašto, Giedu senųjų žodelius.
Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų Kalnai ir maži kalneliai. Tenai Lietuva per amžius buvo, Kaip sako mūsų senoliai.
Ten miškai snaudė, ten meškas gaudė Kasdien lietuviai iš seno. Ūžė, braškėjo medžiai nuo vėjo Ten, kur lietuviai gyveno.
Ant piliakalnių, ant smėliakalnių Ąžuolai šventi kerojo Ir tie dievaičiai, kuriuos žemaičiai, Kuriuos lietuviai turėjo.
Ir labai buvo plati Lietuva, Daug ana žemių įgijo. Žmonės laimingi, buvo turtingi, Niekur nebuvo vergijos.
Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų Kalnai ir maži kalneliai. Tenai Lietuva per amžius buvo, Kaip sako mūsų senoliai.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
