Kalbėk, man reikia tavo balso Jis toks ramus tarsi lietus, išplaukiantis iš mėlyno dangaus Kalbėk, tegul širdis jo klauso Man taip ramu, kai aš girdžiu šalia kvėpavimą žmogaus
Kalbėk, man trūksta tavo žodžių Raminančių ir mokančių paguost, kai sėlina juoda naktis Kalbėk, tegul širdis jų klauso Tik su tavim taip lengva pasėdėt ir palydėt mintis
Lyg viesulas gaivus Pro nerimo medžius staiga praoš gatve Atversiu langines Tik nepamiršk kartu tu pasiimt manęs
Daugiau taip negaliu Viena aš tarp žvaigždžių Atrodo, pavargau Todėl lemties prašau
Tu mano ilgesys Šitam svečiam krašte Praūši taip staiga Paklysiu aš viena baltam rūke
Paliesk ranka dar mano plaukus Jie pasiilgo pirštų, bėgančių lėtai tarsi gelme žemyn Žinai, to niekada nebuvo Kvėpavimo gilaus, atodūsių švelnių tamsioj rudens nakty
Sustok, man reikia tavo sielos Ji artima tokia, galėčiau būt šalia ilgus ilgus metus Pabūk paveikslu man ant sienos Taip noriu jį matyt kas dieną ir žinot, kad tu esi šalia
Lyg viesulas gaivus Pro nerimo medžius staiga praoš gatve Atversiu langines Tik nepamiršk kartu tu pasiimt manęs
Daugiau taip negaliu Viena aš tarp žvaigždžių Atrodo, pavargau Todėl lemties prašau
Tu mano ilgesys Šitam svečiam krašte Praūši taip staiga Paklysiu aš viena baltam rūkeTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
