Aš savo sapnuose regiu tik tavo veidą Tu vis laikai mane - žinai tai nepaleidžia Aš vis bandau pabėgt toli nuo šito jausmo Bet negaliu sustot - paleisti skausmo
Kodėl mane kankini? Tiek to likim svetimi Tiek daug praleistų naktų Daug ilgų kalbų to nesuprantu, ai Ar nori tu dar kalbėt? Gal verta jau patylėt? Visi žodžiai jie tušti Tu nesupranti, man vis rūpi
Tu nepaleidi, nepaleidi tu Tu nesupranti, mane vėl kankini Tu nepaleidi, nepaleidi tu Nesupranti, mane vėl kankini
Tu savo sapnuose regi mano akis Šiąnakt mes galim susitikt lyg svetimi Ir naktyje kartu šnabždėti, kartu tylėti Tik pasakyk - ar nebijai to jausmo - kalbėti Aš žinau gerai, ką tu su manim darai Gal galim nebežaist - pradėkime kitaip Tu lieti mane, jausmas delnuose Gal galim nebežaist, pradėkim, pradėkim
Kodėl mane kankini? Tiek to - likim svetimi Tiek daug praleistų naktų Daug ilgų kalbų to nesuprantu, ai Ar nori tu dar kalbėt? Gal verta jau patylėt? Visi žodžiai - jie tušti Tu nesupranti, man vis rūpi
Tu nepaleidi, nepaleidi tu Tu nesupranti, mane vėl kankini Tu nepaleidi, nepaleidi tu Nesupranti, mane vėl kankini
Tu nepaleidi, nepaleidi tu Nesupranti, mane vėl kankiniTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
