Turime palėpėj spintą,
Daug daug metų užrakintą.
Tamsoje sumušus kaktą,
Suradau raitytą raktą.
Vos palietus jos spyną sena,
Durys pačios atsivėrė.
Užmiršti daiktai čia gyveno,
Ir su manimi kalbėjo.
Bet nutildžiusi lagaminą ir batelius,
Margo šilko suknelė tyliai prabilo lai lai:


R: 2 x
Stebuklinga daili suknelė,
Neriniuota neriniuota ir marga,
Ar žinai,kad graži panele,
Buvo tavo buvo kažkada mama.


Kiek sena taupyklė pritarškėjo,
Apie karą ir senelį.
Niekas jos kalbom nepatikėjo,
Gal tik snaudžiantis šepetys.
Štai sukruto kiauras,juodas skėtis,
Net užkimęs uždainavo.
Nes po juo mama ir tėtis,
Pirmą kart pasibučiavo.
Bet nutildžiusi lagaminą ir batelius,
Margo šilko suknelė tyliai prabilo lai lai:


R 4 x


Buvo tavo buvo kažkada mama,
Buvo tavo buvo kažkada mama.

---

Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.