Miestas, kur saulė nekyla, neteka Žmonės, jų širdys, jos gyvos, jos plaka Medžiai lyg šmėklos, išvytos ir rojaus Tu stovi vienas, nelauki rytojaus Akys kurios jau seniai nebemato Rankos nusvirusios, trūkčioja, šaltos Lūpos beformės sustingusios šlykščiai Tu jauti pyktį, vien skausmą išnykti
Šviesa danguje blės labiau ir labiau Nejau nežinai ar tau eiti ar laukt Skausmas ir pyktis suplėšys pusiau Pamirški jau viltį, nėra jos daugiau Šviesa danguje blės labiau ir labiau Nejau nežinai ar tau eiti ar laukt Skausmas ir pyktis suplėšys pusiau Čia liūdesio miestas ir aš čia gimiau
Patiktų pabėgti nuo visko aplinkui Kelio nėra, jis seniai dingo. Tavo kūnas visai be sąmonės sustingo Veidu į žemę, niekas vėl neišgirdo Bespalvių namų tamsa ir šešėliai Bėga jie (kažkas..), aklas, vienišas sėdi tu Jaučiu tavo skausmą, baimę ir pyktį (kažkas kažkas) vėl pradedi nykti
Šviesa danguje, Miestas, kuriame aš gimiau...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
