Kadaise, kai išminčiai augino sapnus,
Kad jie užaugę pamaitintų mus,
Bet mes atėjom per vėlai
Ir mums liko tik trupiniai.
Ir dėl to
Mes esam ubagai,
Mes esam ubagai,
Mes esam, mes esam,
Mes esam ubagai!
Kadaise, kai moterys turėjo sparnus -
Tam, kad galėtų skristi į šiltuosius kraštus,
Bet mes atėjom per vėlai,
Ir mums liko tik jų pėdsakai.
Ir dėl to
Mes esam ubagai,
Mes esam ubagai,
Mes esam, mes esam,
Mes esam ubagai!
Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa. | 