Mūs, regis, Nė būti nebuvę… Tik protėvių mituos Lyg saulę pro debesį Probrėkšmiu kartais regėję, Tyliai daliję Lyg patirti skaudžią Ateinantiems savo vaikams. Regis , Nė ženklo nelikę, Tik gyrių ramybėj Tarp Dauguvos ir Šventosios. Dar kaulai pilkapiuos dūli… O visgi Kažkur padrikuos atžalynuos Žiebe nematomą ugnį Pasklidusios titnago šukės, Dar ežero vilnys Keisčiausiais balsais atsišaukia. Gal nevien tiktai buvę, Gal esą? Gal pagoniška mūsų dvasia Gyva ir po Jersikos krykšto? Prigluskim prie žemės, Pasiklauskim medžių, žolės.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
