Kai vėl naktis išskleis mėnulio baltą žiedą Tu nematyk, kaip paukščio ašara nurieda Nebūsiu angelu, kadais tau pažadėtu Nelauk manęs, nelauk manęs
Tegul aš liksiu ir benamis, ir beteisis Te mano širdį jau numes kaip seną žaislą Gal kada nors aš tais pačiais keliais pareisiu Nelauk manęs, nelauk manęs
Nelauk manęs, nors ir skaudės, kai tu nelauksi Likimui šiam jau mes daugiau nebepriklausom Nebepriklausom mes nei sielvartui, nei džiaugsmui Nelauk manęs, nelauk manęs
Nelauk manęs, kai kris naktis ant mūsų rankų Jau padalinome pusiau žodžius ir dangų Ir to, kas liko, mums šiandieną neužtenka Nelauk manęs
Ir jei kažkas, kuo taip tikėta ir ko laukta Staiga pabelstų į duris ir vėl pašauktų Priimčiau viską tik kaip išmaldą, kaip auką Nelauk manęs, nelauk manęs
Nelauk manęs, nors ir skaudės, kai tu nelauksi Likimui šiam jau mes daugiau nebepriklausom Nebepriklausom mes nei sielvartui, nei džiaugsmui Nelauk manęs, nelauk manęs
Nelauk manęs, kai kris naktis ant mūsų rankų Jau padalinome pusiau žodžius ir dangų Ir to, kas liko, mums šiandieną neužtenka Nelauk manęsTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
