Vėlės išminčių slepias vilkais Miškuos, kurie kadais buvo šventais, Jų akys žiba ledine šviesa Kaip žvaigždės - tolimos, šviečia nakčia. Kaip vakaras saulę skandina ugny, Taip grimzta svajonės gilyn užmaršty, Pavirsdamos dulkėm ir smėlio krislais, Po kojomis tų, kur gyvens amžinai...
...Eime su mumis... kur veda ugnis rymo prieš saulę senoliai žili, ateina iš karo didvyrių būrys, kur traukia dainas išnaikinta gentis... ...Eime su mumis... kur veda ugnis skrenda varnai, kur užgims ateitis, kelias toks tolimas, tartum mirtis, kelias toks artimas, kaip pražūtis...
Po milžinų paliktais akmenim, Giliausiuos urvuos rusena ugnis, Ta, kuri šildė Kūrėjų rankas, Ta, kuri uždega naktį žvaigždes. ...Rankose dega ugnis... Skradžiai tuštumą sklinda šviesa, Pakyla varnai, nusileidžia naktis... Ir šnabžda... Eime su mumis...
...Eime su mumis... kur veda ugnis rymo prieš saulę senoliai žili, ateina iš karo didvyrių būrys, kur traukia dainas išnaikinta gentis... ...Eime su mumis... kur veda ugnis skrenda varnai, kur užgims ateitis, kelias toks tolimas, tartum mirtis, kelias toks, artimas kaip pražūtis...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
