Nesuvaldomas instinktas apsijuosti kūną prasmėmis Pasaulį perkrikštyt pažinimu, anapus - amžinybe, išeitim. Visa alchemija į venas - tik gilus atotrūkis, Nes kiekvienas buvęs žino, kaip sunku žvelgti tiesiai į akis Dar giliau...
Vieną dieną baigsis visa ši nemiga, beprotnamių gausmas. Tuomet dangaus begalybė taps tikra ašmenų simfonija. Tuomet ir randai palikti kūne pavirs negyjančiu šedevru Ir mes iš naujo gimdysim savo absurde patys save.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
