Tyliai gesta šviesos, Jau užmiega miestas. Liko tuščios gatvės, niūrios, liūdnos akys. Tik nuo liūdesio vienatvės jau užgeso žvakės. Vaškas liejas, skausmas nebemielas. Tyliai, nedrąsiai brendu aš į upę jausmų.
Aš noriu mylėti ir savęs neapkęsti. Noriu žinoti gyvenimo prasmę, bet Bet juk vis tiek išeisiu. Noriu pajusti gyvenimo skonį. Dieną ir naktį praleist, kaip aš noriu, Nes gyvenu dabar.
Tik ryte, kai miestas bunda Paukščiai vėl giesmę čiulba Sveikina kiekvieną, naują, šviesią dieną O man lyg nuo žolės rasa nurieda Lašas ašaros skaidrios, sūrios Kaip mano siela. Kažkur toli giliai širdy aš suprantu, Kad gyvenu neegzistuoju ar esu Gyventi juk nebanalu.
Aš noriu mylėti ir savęs neapkęsti. Noriu žinoti gyvenimo prasmę, bet Bet juk vistiek išeisiu. Noriu pajusti gyvenimo skonį. Dieną ir naktį praleist, kaip aš noriu Nes, gyvenu dabar.
Banalu, banalu...
Aš noriu mylėti ir savęs neapkęsti. Noriu žinoti gyvenimo prasmę, bet Bet juk vistiek išeisiu. Noriu pajusti gyvenimo skonį. Dieną ir naktį praleist, kaip aš noriu Nes, gyvenu tik kartą. Džiaugtis kas rytą, kylančia saule Dėkot, kad esu šitame pasauly Juk mes, visi pakilsim. Paliksim tik vardą, tik paprastą žodį Užmirškim svajones, paleiskim į orą Gyvenk ir brangink ką turi dabar.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
