Tau seniai seniai jau viską pasakiau Ir liko tiktai aidas Žodžių netartų, sapnų keistų Nebebus, neliks kaltų.
Jau angelai nustojo saugot mus Ir kelias liko vienas. Leisk man žengt pirmyn, aš tai galiu, Visas virves nupjaut galiu.
Sudie, praradom svajones, Sudie, lemtis stipresnė negu mes. Sudie rudens spalvoms, Negrįžtamai išbluko jos.
Ir jei gyventi liktų tik viena diena, Aš nieko nebekeisčiau. Tai, ką praradau, negrįžtų jau, Aš nebijau, aš tą žinau.
Mes – tik aplinkybių valdomi žaislai Ir už mumis nuspręsta. Irstančiam laike jau nykstam mes, Virsime vėl į dulkes.
Sudie, praradom svajones, Sudie, lemtis stipresnė negu mes. Sudie rudens spalvoms, Negrįžtamai išbluko jos.
Tau seniai seniai jau viską pasakiau Ir liko tiktai aidas Žodžių netartų, sapnų keistų Nebebus, neliks kaltų.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
