Aš tolstu nuo tavęs, kaip tolsta laivas, Nuo ūkuose panirstančių krantų. Po pirmo apsvaigimo išsiblaivęs Aš viską kuo puikiausiai suprantu.
Aš suprantu, kad tam mieguistam uoste Nebuvo laimės ir nebus, nebus... Mane svaigino švelnūs tavo skruostai, Neleido baltos rankos atsibust.
Iš tavo grožio raganiškų burtų Man ir dabar išsivaduot sunku. Aš dar ilgai ilgai, galvosiu – kur tu? Slapta ilgėsiuosi pilkų akių.
Aš sau ilgai, piktai išmetinėsiu, Kad nemokėjau viesulu staigiu Atūžt, apglėbt tave, išnešt į šviesą, Aptėkšti jūros vandeniu sūriu.
Bet tavo lūpose vėl šypsnis kreivas, Beviltiškai vėl svetimas man tu. Todėl ir tolstu nuo tavęs lyg laivas Nuo ūkuose panirstančių krantų.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
