Mano batai buvo gražūs, Mėgau juos kasdien avėti... Supratau taisyklę mažą – Jie negali nesmirdėti.
Ir klaustukas raitosi ant žemės, Apsilankius šiandien svečiuose. Kilimas kaip paukščių takas, Ko širdis taip tankiai plaka – Nusiaut batus ar ne...
Mano batai – nosys smailos. Jei nusiaučiau, tai kažin Ar norėtų šeimininkai Svečiuose mane gaišint.
Batai mano – du seni kareiviai, Viešpaties nežinomi keliai. Duobės, dulkės, pakeleiviai, Šypsosi kreivai praeiviai, Lipa ant kulnų velniai...
Mano batai buvo gražūs, Mėgau juos kasdien avėti... Supratau taisyklę mažą – Jie norėtų pailsėti.
Tiek jau to – pardon, nebūsiu kiaulė, Sakot, betvarkė baisi namuos... Mes nevarginsime Jūsų – Turit rūpesčių be mūsų. Tai žemai šlepetėms aš lenkiuos... (x3) Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa. |
|