Pabudęs iš ryto kažin kieno lovoj, Pramerki akis, žiūri į lovas. „Blogi tavo popieriai“ – ten taip parašyta. Kur aš vakar buvau ir kieno šitas rytas?
Kantrybės, galvoju, kantrybės! Bet kur man jos gaut? Negerai, jau visai negerai... Belieka staugt į dangų, ūūū!
Draugai išbėgiojo, baras uždarytas Pinigų nė skatiko, žmoną seniai palikau Kitų nebėr norų vaikytis, per senas jau Kam tavęs tokio reikia, jau pusė tavęs nebeveikia
Nieko sau rytas! O dargana kokia bus, jau galima įsivaizduot... Kam man reikia tokios? Kai nieko nelieka, Belieka staugt į dangų, ūūū!
Pastaugti į dangų – pasiutęs reikalas. Stauk nestaugęs, jau negimsi iš naujo, Jau nebūsi kitoks... A, dar būsi miręs. Dar labiau būsi miręs, Dar labiau patyręs...
Ištiesi sau kojas ir varysi į rojų. Kai pagalvoji, taigi nėr taip blogai, Kol dar gali pastaugti į dangų, ūūū!Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
