Kai aidas nuo garso atsilieka Nepalik manęs, brolau Šaukiu kasnakt košmaruose Dienomis, savaitėmis praeidavo Iš eilės ir mėnesiais O tu tardavai: išsikvėps jis Užtrenkęs durimis ir vėl išbėgi O gėlių žiedais iš metų į metus Vis varvės lietus lyg verkdamas Svyruos pečiais su nežinia Nes dabar pasakos apie tai tik mena Ir tenais, kur matais tu Nematys net tūkstantis akių Nors ir netarei „palieku“ Išėjai baltomis rožėmis išklotu taku Ten, kur platūs horizontai Ten, kur nebūna priešingų frontų Ten, kur susirinkę visi, bet tikrai neužmiršti
Svajonių kupinas ir norų lydimas... Džiaugsmas ir metų tuzinas... Svajonės dingo, o norai pasiliks... Bet ašaros... O metų tuzinas...
Žinau, neįsivaizduodavo niekas Kad taip greit išvysim šitą dieną O tiek ir truko Jau regėjai gimtąjį kiemą Važiuodamas namo keturioliktuoju vieškeliu Broliukas iš paskos Pro ašaras palieka dviratuką, verkia, šaukia Ir nesupranta kas prieš keletą akimirksnių įvyko Atbėga tėveliai pro tavąjį gyvenimo išmindžiotą takelį Paima ant rankų dar kvėpuojantį kūnelį Vos už minutės drebančiu balsu: "mamyte, mamyte" Įneštas į greitosios medicinos automobilį Ir dideliu greičiu į Telšių ligoninės operacinę Kelyje šeima tyli, jaudinas, supranta, meldžiasi jie už tai Dreba laukiamajame su nerimu po krūtine Ateina lyg teisėjas, kuris pasakys jis nuosprendį "Ne",- tarė daktaras, „jo nebėra“,- Tarė daktaras: jo nebėra...
Svajonių kupinas ir norų lydimas... Džiaugsmas ir metų tuzinas... Svajonės dingo, o norai pasiliks... Bet ašaros... O metų tuzinas...
Štai dabar iškilmingas laidotuvių maršas Pusbrolių mintys, vairuotojui vyrauja tik kerštas Kodėl būtent taip buvo lemta? Laidotuvių namuose mama nešneka nei verkia Turbūt nei vienam aplinkiniui niekada širdy taip netrenkė Kai galvoje vis girdisi ištarti paskutiniai sūnaus žodeliai Prie nedidelio karstelio sudėtos gėlės tik baltais žiedeliais Ir matosi jau trumpas kapinaičių kelias Važiuojant pirmam automobiliui Kuo arčiau, visiems darosi sunkiau Žino, kad užkast teks tuoj Ne, čia ne sapne, nepasimirš viskas rytoj Keletas šimtų giminaičių ir miestelėnų kapinaitėse Ant mažyčio paminklėlio vaikučio vardas Sukalbamos maldos ir užkastas Sukalbamos maldos ir užkastas Ir užkastas jau karstas...
Svajonių kupinas ir norų lydimas... Džiaugsmas ir metų tuzinas... Svajonės dingo, o norai pasiliks... Bet ašaros... O metų tuzinas...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
