Lankoj pražydo dobilai, Griežlė skardena neramiai, Kartoja šienpjoviams lig ryto, Kad pirmo šieno nesulytų.
Kad neišlytų iš žiedų Pirmų rasų ir spindulių. Jų šienui žiemą šitaip reikia, Tada saldus bus pienas vaikui.
Ant tėvo dalgio ašmenų Aušra žėrėdavo, menu, Galandant lyg varpai skambėjo, Gandrai į pradalgę lydėjo Ant tėvo dalgio ašmenų.
Visiems mums buvo čia drąsu Ir viskas buvo mūs visų. Medžius vadinome mes broliais, O kalnelius - kapais senolių.
Kol nelauktai žinia baisi Lyg žaibas kilo debesy, Kryželį numušė nuo klevo, Tremtin mus siųsti atvažiavo.
Ant tėvo dalgio ašmenų Aušra žėrėdavo, menu, Galandant lyg varpai skambėjo, Gandrai į pradalgę lydėjo Ant tėvo dalgio ašmenų.
Žvaigždės raudonis atvarte Ugnim žėravo nejaukia Ir skrido bėgiais begaliniais Raudodama dalia tremtinio.
Sapnuos vaidenas dobilai, Kad šieną pjaut jau per vėlai, Kad rūdys tėvo dalgį ėda, Lankoj juk vyturiai negieda.
Ant tėvo dalgio ašmenų Aušra žėrėdavo, menu, Galandant lyg varpai skambėjo, Gandrai į pradalgę lydėjo Ant tėvo dalgio ašmenų.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.