Atsimeni, kaip mes sėdėjom ant jūros kranto, O danguj krito žvaigždės? Atsimeni, kaip sugalvojom norą Ir naktis kaip tik baigės?
Atsimeni liūdną melodiją, kurią mums grojo Vienišas žmogus? Atsimenu, kaip aš verkiau, o su manim kartu Verkė ir dangus.
Kam reikalingos šitos eilės? Kam reikalingi tie žodžiai? Tiesiog tuščios raidės. Kas eis per ugnį dėl svajonės Nebijodamas apakti? Tik toks kaip aš, kuris neturi ką prarasti. (x2)
Neturi ką prarasti...
Atsimenu, kaip aš piešiau tavo paveikslą, Kuris dabar ore. Atsimenu, kaip vėjas jį ištrynė, priversdamas Ir vėl verkti mane.
Aš visa tai prisimenu, tačiau norėčiau Dabar tai pamiršti. Viską atiduočiau, kad Dievas leistų man nors vienai dienai Paukščiu pavirsti.
Kam reikalingos šitos eilės? Kam reikalingi tie žodžiai? Tiesiog tuščios raidės. Kas eis per ugnį dėl svajonės Nebijodamas apakti? Tik toks kaip aš, kuris neturi ką prarasti. (x2)
Ir dabar kiekvieną naktį aš matau dangaus ašaras, Girdžiu jo sekamas labai liūdnas pasakas, Stebiu besišypsančias ir liūdinčias melodijas. Jei labai norėtum, ir tu prisimintum jas.
Kam reikalingos šitos eilės? Kam reikalingi tie žodžiai? Tiesiog tuščios raidės. Kas eis per ugnį dėl svajonės Nebijodamas apakti? Tik toks kaip aš, kuris neturi ką prarasti. (x2)Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
