Vėju suspindėjo mėnuo Ir taip ilgiuosi vieno Kvapo žaliųjų pievų, kur nereikėjo nieko…
Gal negailėsiuos vieno Jausmo stipriau už plieną Saugos manę, kaip Dievas Mintys — mamos ir tėvo
Po nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu, pavirstu sapnu Nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu
Grįžta žmogus, kaip paukštis Sparną palikęs aukšty Mūšį pametęs siela Kojos surištos viela
Išdalinau kas šventa Delną delne uždengtą Žvilgsnį, kuris ramina Leidžiu toli į tylą
Ir po liūčių vėl giedra ir tiesa Grįš vėl, tikiu, tie sparnai Kur neš manę, aš ir tu, nežinai Kilsim aukštai, aukštai
Po nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu, pavirstu sapnu Nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu, pavirstu sapnu Nepamirštamų dienų — nepalikѕiu jų Tyliai išeinu
Tyliаi išeinuTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
