Jei žmogaus dienas paimti Tai būna kartais šio ir to Dejuoji, kam reikėjo gimti Juokies ir džiūgauji kartu
Audroj juk ąžuolai nesvyra Kol vėtra drasko jų lapus Tik vargo ir kliūčių patyręs Pilnai atsiskleidžia žmogus
Nesu aš porceliano indas Padėtas spintoj po raktu Mane ir kumščiojo, ir mindė Sukiojo spūsty verpetų
Audroj juk ąžuolai nesvyra Kol vėtra drasko jų lapus Tik vargo ir kliūčių patyręs Pilnai atsiskleidžia žmogus
Aš porcelianui nepavydžiu Saldžios ramybės po raktu Gyvenimo aš trokštu didžio Dienų aš trokštu be krantų
Audroj juk ąžuolai nesvyra Kol vėtra drasko jų lapus Tik vargo ir kliūčių patyręs Pilnai atsiskleidžia žmogus
Audroj juk ąžuolai nesvyra Kol vėtra drasko jų lapus Tik vargo ir kliūčių patyręs Pilnai atsiskleidžia žmogusTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.