Susirenki chebrą arba vienas ant vieno,
Užpiso koks gaidelis, į snukį liek tiesiai.
Nežiūrėk, kur pataikysi, svarbu duot,
Juk negali visąlaik tiktai bijot
Ir nieko nedaryt kol tave pizdavos,
Nelauk sekundžių, kol prieš tave užsimos.
Geriausia gynyba yra ataka,
Tu nenori likti madafaka.
Kad tave pamatę gaideliai sakytų:
“Va čia tas dalbajobas, padaryk jį,“
Jog galėtum atsikirst, ir į snukį pist,
Išsukaliot pirštus, kad dingtų noras rodyt jais.
(Kaži kaip jie tokiu atveju elgtųsi.
Na, iš tiesų, pasirinkimo, manau, nelabai būtų.)
Ir po to eitų iš baimės apsimyžę pakampiais,
Būtų pasipuošę kruvinais paakiais.
Netikėk jais, sako, ateina su taika,
Bet planas sukasi jau jų mintyse.
Kaip iškart išprovokuoti muštynes, razborus.
Ei vaikeli, žiūrėk nesusilaužyk kojos.
Ligoninėj pagulėsi, tau ten patiks,
Nes nebus ten manęs, kuris tau gali snukį perpist.
Važinėja pas mus tokia tipo šustra chebra,
Vienąkart atvažiavo mūsų pist, atstovėjome trise.
Vienas jų jau seniai man nepatinka,
Išėjau laukan, patogiai stovėjo, privalėjau kirst.
(Nu o tai kaip nekirsi, kai gauni tokią unikalią galimybę.)
Kairę koją atstačiau, tokį iš peties dešine kirtau,
Bet pisau, tikrai jėgų nepagailėjau.
Smūgių krušos susilaukiau iš minios,
Bet visi kliši, vienas kliudė vos vos.
Kad ir savi, stovi atokiau, žiūri kaip draugai kalas,
Gaila, likusieji atvažiavo ant paties galo.
Kai nieko nebeliko, patepė slides visi,
Kažkas suriko, kad atvaro mentai, chuini!
Geriau prikalk mane prie kryžiaus,
Kad nepaleisčiau kumščių į darbą,
Nes tada pamatysi nachui.
(Kai mane sunervuoja, būnu pakankamai piktas,
o tokiais atvejais, turbūt patys suprantat, geriau į akis nelįst išvis.)
Neišeis palinguot blet net į taktą,
Nesikeikiant, nesinervuojant,
Svarbiausia aukščiau bambos nešokt, o visa kita pochui.
Ar mano patarimo paklausysi, dėjau iš tiesų,
Man po velnių po skiemenį da-piz-dy.
Jei pačiam savęs negaila, šokinėk kiek eina,
Draugai tavo pamatys, kaip į sieną tu sueini.
Oi kokia gėda, oi kokia sarmata.
Kaip jautiesi numanau, nors tavo vietoj nebuvau,
Bus tau pamoka, būti savo vietoj kambario kampe.
Nieks tavęs neduchins, nėra ko bijot,
Pasakysiu paskutinį kartą
Man ant tavęs buvo, bus ir yra pochui!
(Eik tu n***!)
Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa. |
|
