Nedeginsiu senų knygų Neišmesiu sudegusių rhyme'ų Žvelgiau link pilies vartų tiek kartų Bet viskas taip pat išliko Tik medžiai keičia formas ir spalvas
Jei nata šifruojame dienas Vėl prisimindami jas Kaip buvo gera, kaip buvo bloga Ir kai nebuvo nieko Nuo balto sniego atkėliau sušalusią akimirką Artėja krantai prisiminus dienas ir vakarus, Variantus galimus
Dieve, gelbėk mus Kad pasiliktum nors dalelę Nesvarbu, kad skausmas širdį gėlė Vieni pamiršo, o kiti pakėlė Nesmerkiami nei vieni
Ką pasirinkai, kuriuo keliu eini? Išėjo ieškoti šilumos Ji bus nutrinta Aš žinau, ilgėsiuos jos Todėl pasilikau aš viską Laikus, matomus per miglą
Džiaugiuosi tuo, nes tai tikra Be praeities lyg bučiuot per stiklą Be jokio jausmo, be emocijų O taip trūksta jų, deja Stiklo neišmuši (...) O ką daryt, kai pirma darom, o po to galvojam? Juk niekas nepakiš gyvenimo po kojom, Juk niekas nepakiš gyvenimo po kojom...
Dega senų, naujų knygų lapai, Iškyla, panyra jau praeiti gyvenimo etapai. O delnuose sugniaužę aukso spalvos smėlį, Galim prisiminti ar vėl toliau tikėti. (x2)
O čia kita dalis Tie, kurie be gailesčio užtrenkė duris Dėl ko? Ar tai neviltis, ištrynus viską? Belieka tik ateitis, viena naktis Būk atsargus Baimė, kad pašauks pragaras ar dangus Atgal tu užtrenkei vartus Na ir kas? Tokie nuleido rankas
Yra ir išimčių, laukusių Dievo mestų ženklų, Jie vedė link ramybės, link peizažo vienaspalvio pragaro, Sūraus prakaito ar kraujo Atėjau čia ieškoti gyvenimo naujo
Atsigaivink eliksyru, vis tiek nepaslėpsi randų Tu tik tiki, aš gyvenu Ar kas man atsakys Kurie pradingo kaip rūkas Giedroje miesto šviesoje Išliko tik bemirgantys šešėliai Mano ar kito.
O kas beliko? Iš paleistų pelenų į orą Sugalvojus norą, Lygų kelią, piniginę storą... Kas pateiks tai, Jei pėdos vietoj stovi? O apie ką galvoji tu?
Žiūrit į nuotraukas, neįžvelgiat kitimo Tikėt tuo – sugyveno ar suvaidino Bet atsiveria skraistė sudegusio likimo Slepianti bailias akis, nuvargusias nuo grimo
Pasirinkti galime: gailėtis jų Ar tų, kuriuos kankino Tikiuosi, tai suprasi ir be vertimo
Dega senų, naujų knygų lapai, Iškyla, panyra jau praeiti gyvenimo etapai. O delnuose sugniaužę aukso spalvos smėlį, Galim prisiminti ar vėl toliau tikėti.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
