po darbo sunkios dienos po mokslų sunkios dienos einu į miestą alaus išgerti neprisigerti man ponas meras sako lįsk į rūsį į prabangaus kaboko prirūkytą pasmirdusį rūsį kur vietos niekada nebūna jei pasiseks barmenas aptarnavęs kostiumuotą klientą po valandos mane pastebės galbūt jei netingės prieis man pasakys staliukas rezervuotas... aš nekurčias gerai girdžiu ką sako valdžia tokiems kaip aš nebėra vietos Vilniaus centre su buteliu alaus aš gasdinu praeivius čia dar būtų nieko blogiau kad aš gasdinu turistus iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos Nato kongreso narius iš Seimo deputatus myžanti ant prezidentūros sienų užsienio mentą senamiestyje dirbantį ir turintį gyventi prezidentą...
bet aš vistiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj...
jei pavargai nuo visko ir reikia atsipūsti žinai kur judėjimas eik pasistenk nepalūžti ten gali įpūsti jei nori nuo alaus ant suoliuko prabusti... ka ten cheshina mentai ir sako valdžia turbūt skamba juokingai patiems ar ne viešai gerti alų mieste kas per chuinia juk mažulės gražėja ir nuotaika gerėja kvėpuoju laisvu oru ant šito šūdo padėjęs kokio velnio gruzina taisyklės tos kurios vardan kabokų yra pritaikytos ei tu nekišk ten savo nagų tau neužteks tavo piniginių plačių kaip sako žmonės nemoki pisti nereikia lysti taip kad negalvodamas ką darai gali pasiklysti ir giliai į šūdą įkristi tad patariu mums proto neknisti nes chebra ilsejosi ten ir bus visada nes jau tokia laisvų žmonių valia ši galia stipresnė už bet ką...
bet aš vistiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj...
Whats up yo pone misteri mere tabu tapo alus oranžinėj periferijoj prajuokink dar kartą mus davai dar kokią akciją juokas vienintelė tavo akcijų racija... gal zariadi publikaciją kad ir už švarą gal sumokėt tau už orą manai užparinsi Svarą suprantu kiekvienam savo dūra bet gal tiesiog atsiknisk nuo miesto džiazo oldskoolo... Vilniaus Vokiečių gatvėj senuko legendoj vakarais save randam gal prisijungsi...nekandam;) merginos kaip rožės ir kaip gyvenimas baisios o gal tiesiog atsipūsk ir įpūsk laisvės... pasidalinę teritorijom bomžai varto istorijom sugraudins ar prajuokins tik duok auditoriją kabina medų iš korio ar dumblą iš raisto visiems viskas pochui svarbu būtų laisvė... žalias žmogau neieškok čia karo aš atėjau čia ne tam kad klausyt tavo bazaro gali vartyt savo popierius įstatymu poterius niekas nepasikeis...
nes aš vistiek gersiu alu savo Vokiečių gatvėj...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.