Mes uždegam signalines ugnis, garso švyturius Ir karaliaujančius (prie byto karsto lyg monitorius) Kad smegenys iššoktų, kad iš kojų verstų Kad žmonės mus girdėtų už šimto varstų
Tuščiai nebarstom, sotūs nuo vaivorykščių Kur skelbiasi rūšim, nebūdami net porūšiu Kaip skelbiasi pušim kankorėžis, taškely boružės Realiai telpa visas jų gyvenimo dangoraižis
Retos gretos pas jus, nedarnios kolonos Kiek norit, galit spaust krūtinėn kulonus aukso Pamėlusiais pirštais nesulauksit Tų, kas savęs negirdi, joks dangus neišklauso
Todėl padek mane, kad iki pelenų Užkask mane byto alkūniniu velenu Tiesa negali būt kartais, ji - čia, dabar, kasdien Ranką prie širdies, mūsų žmonėm išvien
Jokios audros, jokios liūtys – mum ne kliūtys Dangus paliudys, sidabro neima rūdys Jokios audros, jokios liūtys – mum ne kliūtys Žmonės paliudys – išvien. (x2)
Kol kraujas venomis pulsuoja, alsuoja Minia, rankas iškėlę, atsistoję ploja Išvien tarp jų ir aš Į viršų su visais keliu rankas
Neprageriu net savo peilio, ne Už juos kovoju iš paskutinių jėgų Pajuodusiais nuo žemių pirštais Nešam visą svorį ant savo pečių
Čia ne išpardavimas Akcija galioja visą gyvenimą, kol yra noro Plaučiuose yra dar oro Ne paskutinį kartą kartoju: Ne, ne, įveikti viską galim
Mus mėtė į kairę, į dešinę tarsi žaislus Bet pasirinktas kelias surinks į vieną kumštį visus Ar girdi – juk vienas lauke ne karys Byloja sena karžygių išmintis
Kiek balsų, kiek spyrių atlaikai Pasitelkęs kariuomenę, šunis išdaužai Mes žiūrim į mišką, laukdami vilkų Artėja banda. Ei, vyrai, prie ginklų!
Šiam pasauly vienybės, garbės ir draugų tikrų Nesurasi nė su žiburiu Sakai, pažįsti visus, turi visus galus Bet atėjus bėdai, pamatai šaltus jų veidus
Ne per vieną dieną, ne per vieną naktį Atrandi savus, tu gali net išsekti Beieškodamas tikrų draugų Jei jį renkiesi, aklai nebesk į jį net pirštu (x2)
Paprasti mes, ne kryžminiai ir ne figūriniai Kai kuriame, įdedame širdį į turinį Viską, ką turime, nuo minčių iki griaučių Nesuvaidintai sakome, vadinas, jaučiam
Nesavanaudžiai, konkrečiai iš peties glaudžiai Tai, kas pamiršta, žadinam liaudžiai Gyvąja žodžio versme iš kolonėlių, ekranų Smūgiuojame į asilus ir apsišaukėlius taranu
Visokių matėm ligų, visokių režimų Mes rezidentai vinilo takų įbrėžimų Tylėk, neteks perskaityt anotacijų Pats būdamas tik reprodukcija, tik imitacija
Tikiu į Dievą, į kraują, į draugą Kas turi garbę ir širdį, ir tai, ką turi, išsaugo Tu taip pat iš tų, tikiu, taip pat kartu Žinau, vieno kraujo, brolau, išvien.
Jokios audros, jokios liūtys – mum ne kliūtys Dangus paliudys, sidabro neima rūdys Jokios audros, jokios liūtys – mum ne kliūtys Žmonės paliudys – išvien. (x2)Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
