Atsakyk man, kokia prasme bandyt atspet kada kiekvienam Ikris juodas kamuolys, beda atsitix, paskutines viltys subyres Kur, kada tai ivyks, spek kas valdys Kai nuleidzhiamos visos uzhdangos Uz gretimo spindulio, ne sparnai valdo ora, Jie tik simbolis to, kad tu esi Tox pat duztantis kaip ir visi Susiutom lupom vadini laisva iki apsisikimo Tai vistiek yra ir bus tavo lupos Tu gali saipytis is mirties, is peties gali Ieskoti svetimo sau, kol viena kart rasi Savo vidines karmos nepavartysi, i byta nepavarysi, Ateities neislosi nepazymetomis kortomis, Sausas nelixi atsidures uz borto Kai mirtis tavo paties kaktoje balta kreida uzrasyta Matai, ji vaiksto aplink, bijai, kad ranka isties Kad zvakes isiziebs, bet jau nebe ant torto Kada tu prabusi tarp tu, kas jau neberaso laisku, Nors dar gyvena suriu lasu ant motinos skruosto, Nesudejusios bluosto, nuleistom burem, sustinge Ukanotame miglu plaste, suprantu, Mes nebemokam paguosti savu, bet galim Sutelkt garbe i paskutini tosta, pakelt ir mostelt Uz tuos, kurie uzsimerke, tegul ilsis ramiai, Jie zino, mes ju NEPARDAVEM
Kai Gilze trenkiesi i zeme du du dusia Kai nuo smugio skeveldru sukem drioksteli dusia Kovos veliava, tavo veliava tik skuduras Po dusia ji nenusileis DOMINUOJANCIAI GATVES RUSIAI
Kai GilZed renkiesi, ka tu renkiesi
Debiutanto sekme, sakmeje apie tamsa, Ji bando tavo vikruma po girnomis, Isgalastomis plieno virvemis, ruke uzkastais spastais Pats prasei jos dantu, kam, jei nesiruosi kasti? Pats tu maldavai, leisk prabusti, pajusti kaip skauda Kai duzti, varvant smegenim is kaukoles luksto Pykciu taskei, sakei OKEY, as irgi taip moku Pats sokdamas per zemai gauni po bloko bloka, (Ir ka) nuosavi randai, bent jau moko,
Uz tai suzinai kaina uz nuosava daina, Asmenine legenda, nesvarbu, simtas Dievo vardu, Pasirink, kuri nori, bet atsimink, tu prisiekei juk DOMINUOJANCIAI GATVES RUSIAI Pardavei dusia valdantiems musi, tapai dar vienu Losianciu runom, ubagu lazdom, auxo karunom, Einanciu lynu visom savo pertemptu nervu galunem, Kylanciu tam, kad dar karta istiksti, To, kuris neisblyksta, pries kriksta ugnim nesuplysta, Uz bazara ir darbus drasiai stovincio veidu Pries angela sarga kada tiesa paprasta trys zodziai AS JU NEPARDAVIAU
Visu musu nuodemiu sarasas ilgas Gali drasiai vartyti jo lapus, zinau tikrai, jame Nebus GATVES KLANO, krauju pasirasau AS Atsakau uz zodzius net negalvodamas, tai ka vadinu draugais NEPARDUODAMA, ir kai ateis diena, Danguje ir mano dusia teis uz visus darbus, del vieno ramu, Kai istars MANO varda, as nenuleisiu akiu, nes AS JU NEPARDAVIAU....Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
