Šimtai kapuose O tie, kurie liko, spjaudo krauju Galabijom slibiną Bet iš karto keitėm nauju Nuolankūs ponai trobose ūmūs Šventas prasčioko naivumas
Ponai rūmų nestato Ponai rankų nesitepa Čia tu mėšle Jie nejaučia nepritekliaus Kaip kilpa virsta veržiamas diržas O to, kas juos ponais padarė, pamiršo
Ei, kur tu, tas kursai viršuje Teesie, bet dangus dosnus ne visiems, deja Laukinės vapsvos, buki geluonys Laižosi aplink stalą susėdę grobuonys
Mes tik žmonės – kūnas, kraujas Kiek galima šitaip gyvent ištiesus saują Kažkas privalo pakilt nuo stalo taręs: Pakaks, netgi mužiko kantrybė turi ribas
Šaknim iš žemės Reiks, jon ir grįšiu Tegul smarkiau perkūnas žaibo rykštėm tranko Aš atėjau čia su savo teisybe Su ąžuolu Savo tuščiu akmeniu savo rankoj
Kas iš tavo teisybės, jei nedrįsi jos ginti Kas iš gyvenimo, jie gailiesi galėjęs gimti Žodis – niekas, jeigu pilkas Kas iš tavęs, jeigu silpnas (x2)
Razbaininkai – mūsų istorijos dalis Plėšikas ar vagis netarnaus, kam nors geriau įspirs O caro neteisybę žaboti reikia Ten Blindos šaika viltį suteikia
Yra drąsių ir šiais laikais, kurie netyli Kovoja su ponaičiais, kurie save tik myli Mums Lietuva – ne karvė melžiama O kaip sesuo, kaip tėvas, brolis, kaip šventa mama
Mužikai su bizūnais ieškot teisybės eidavo Dvarams ir ponams romantikos suteikdavo Vienu šventu kirčiu pakeisdavo jų tvarką Jiems skauda, maldauja, už nuodėmes jie verkia
Miškai nuo seno patapdavo namais Sukilėlius slėpdavo visais laikais Ar partizanas, ar plėšikas – svarbu, ne kas esi O kam tarnauji, kuom gyveni, į ką tiki
Už tavo garbę, laisvę, už saugų rytą Už meilę ir teisybės skydą Sukilt prieš demonus aš pasiruošęs Brolau, galąsk ginklus, pašventink ir laikyk paruošęs
Ir jeigu upės virs kraujo takais O pelkės – bevardžiais niūriais kapais Vadinasi, yra teisybė, yra dangus Nubaus mane, o baudėją baus mano sūnus
Keli metai šnabždesiai mane naktimis kelia Vos prabudus jie atgal į mišką neria Nekreipiau dėmesio, kol po gero mėnesio supratau Ne tik aklas – kurčias buvau
Garsai visą laiką man istoriją pasakojo Kiek praleidau, kol išgirdau Klausiaus akis užmerkęs, kad neišgąsdinčiau Ryte atsikėlęs, viską užsirašiau
Istorija buvo apie drąsą Istorija apie likimą Drąsių žmonių šaly Apie išlikimą Parduotus tėvus, brolius išduotus Kankintus vaikus ir išskirtus mylimuosius
Kiekvienas žodis papasakotas buvo tiesa Dūriais į širdį, aštriais kaip yla Krauju užrašytos istorijos tęsiasi Tiktai šį kartą išaušo mūsų diena
Kas iš tavo teisybės, jei nedrįsi jos ginti Kas iš gyvenimo, jie gailiesi galėjęs gimti Žodis – niekas, jeigu pilkas Kas iš tavęs, jeigu silpnas (x4)Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
