Laikau rankas kurias galiu priversti dirbti saldžius saldžius darbelius matau pirštus ir jų kruvinus plaučius pilnus keisto smogo jis ištirpsta man apsvaigus
kartais tiek nereikia ir vistiek užmiegam su šaukštu lietaus į veną nakties aš lašelis dangaus tik stiebelis žolės taip stengiuos išeit noriu išeit
turiu sparnus kuriais negaliu pakilti tik keistai sudejuoti apgirsti ir greičiau už kitus kristi noriu numirt bet negaliu palikt pasaulio pilno laimingų šūdo gabalų
bet dabar mes dviese ir su sauja ledo mes valom šį pasaulį ritualų bet dabar mes dviese esame gyvi
aš kaliu tarp žmonių ir kai išeinu save ten pat randu taip trūksta šilumos šilumos mylinčių rankų į kurias nusispjaučiau į veidą įtrinčiau gyvybę paleisčiau į naktį
noriu išeit bet kai išeinu save ten pat randuTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
