ji pakyla nupiešia vabzdį kojomis išspaudžia skystį kol tai subėga į gerklę batus nusimauna išeidama
tu pakviesk pasivaikščioti po tiltais
užuodžiu nieko girdžiu kaip plauna rankas oda atsismaukia ir po ja viskas suletėja
įkvepsi giliai stiklo per dangų pereisi greitai nenusilenksi patepsi žaizdas sviestu
sesers lūpos merkiasi
jei tyla avėtų batus ji eitų pas tave basa prigultų ir pamiegotų kai tu tiesa skrendi prie nuogulų jaučiuosi gabus bedant gėlesnio kraujo ambicijos suteikia viltį būnant audra jaučiuosi gabusTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.