Kai manęs jau daugiau nebebus krisiu tau lietumi į kasas O kai mūsų mažylis nubus tai žinok jį pažadinau aš. Kai manęs jau daugiau nebebus tau po kojomis augsiu žole Bus paguoda paaugęs sūnus nes jis toks panašus į mane.
R: Jei reikės lauksiu tūkstanti metų, Jei reikės lai kankins nežinia Tarp skaudžių mūsų meilės verpetų Su tavim dėl tavęs į tave. Jei reikės lauksiu tūkstanti metų, Jei reikės suliepsnosiu ugnim. Net ant degančių pragaro ratų Į tave dėl tavęs su tavim.
Kai manęs jau daugiau nebebus tave glostysiu vėjo ranka O kai vaikas negrįš į namus tai žinok jis pamilo kažką. Kai manęs jau daugiau nebebus sužydėsiu ramunių žieduos Bus vestuvės pavasaris bus tau šypsosis anūkų veiduos.
R.
Kai manęs jau daugiau nebebus pasisversiu mėnulio delčia Nesvarbu, kad likimas žvarbus patikėk mano meile aš čia Kai manęs jau daugiau nebebus tau kvepėsiu balta lelija Bus pražilęs jau mūsų sūnus, o aš lauksiu tavęs danguje.
R.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
