Vėl atsibudau ne savam mieste, Nepamenu, ar skambinau tau ar dar ne. Iškart atsiprašau, nes aš kaip visada - Problemų tūkstančiai, ir aš kitam mieste.
Reikia laiko viskam sutvarkyti, Patikėk, labai noriu tave pamatyti. Ir aš visai rimtai, aš nejuokauju kaip anksčiau Turi manim tikėt. Žinau, sakysi „pavargau“.
Aš toks kvailas kaip mažas vaikas, Jei būčiau žinojęs, būčiau viską pakeitęs. Manęs dar nepažįsti tokio, koks esu Ir nuolat man kartoji, kad „kaltas esi tu“.
Pasaulis toks greitas ir aš kartais nespėju, Kas dieną man atneša vis naujų vėjų. Laikau špygas, kad mums pasisektų Taip, kaip tu nori – kad laimės užtektų.
Tie žodžiai tušti, kuriuos man tari Be meilės, aistros ir be jausmo... Tavęs aš prašau: neaiškink daugiau, Nenoriu girdėt tavo balso.
Ne mano dalia kančia amžina, Teorijos tavo apkarto. Minčių svetimų, beprasmių kalbų Tavoji diena jau išaušo...
Gal tavo akimis aš melagis, Gal tau mano žodžiai nieko nereiškia, Gal nereikia visko šitaip sureikšmint Ir aš galiu pilnai be melo pasiteisint.
Kodėl tau mano žodžiai – tai tik pasakos? Kai aš kalbu, tavo akyse ašaros. Tu mano saulė, tu kodėl manim nebetiki Ir aš nenoriu nieko deginti, nenoriu deginti.
Tos mano visos klaidos – noriu, kad pamirštum, Jos pasitaiko kiekvienam, kuris mirtingas. Ir čia ne mano žodžiai, čia mintis žmogaus protingo. Ir jei suprasi tu mane, būsiu labai dėkingas.
Lašas po lašo, ir mes artėjam link finalo. Dėkoju, kad klauseisi iki galo. Aš noriu būti su tavim šitoj planetoje Ir būt kiek galima, gal net visą gyvenimą...
Tie žodžiai tušti, kuriuos man tari Be meilės, aistros ir be jausmo... Tavęs aš prašau: neaiškink daugiau, Nenoriu girdėt tavo balso.
Ne mano dalia kančia amžina, Teorijos tavo apkarto. Minčių svetimų, beprasmių kalbų Tavoji diena jau išaušo...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
