Žmonėse matau akis tolstančių vaikų, Nužudytų pasmerktų ir sužeistų. Žmonėse matau daug kruvinų žaizdų, Jos parausta kai į juos aš pažiūriu.
Kai pažvelgi į mane – pamatai save. Aš tavo siaubo atvaizdas veide. Kraupus šešėlis tūno viduje. Jis išlįs, kai būsi tu viena.
Tu purvina purvina nuo savų minčių, Nes niekada, niekada nematai žmonių akių…
Nulenktos galvos, begalės veidų. Aplink dairaisi – tu vienas iš jų. Nutūpęs paukštis ant tavų pečių Parodė kelią juodu sparnu.
Dvi ryškios žvakės liepsnojo tavyje. Jos sudegė, nes liko sielos viduje. Užsidegė nyki erdvė tuštumoje. Tu purvina, nes miręs vaikas tavyje!Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
