Lauke už lango vėjas gena sniegą, Snaudžia sutemoj išbalęs sodas, Iš vaikystės vėl vaizdai prabėga Pro sugniaužtus kumštelius, atrodo
Sėdime visi prie Kūčių stalo, Vidury plotkelė nedalinta, Ašara šaltesnė už metalą, Į namus takelis nepramintas.
R: Kai, kai prie Kalėdinės eglutės Tu, tu rasi dovanų padėta, Gal, gal liūdesys apims ir mus. Bet greitai tu, tu, Tartum nerimą pajutus Ar, ar pikto burto pakerėta, Vėl, vėl palieki gimtus namus.