Iš kažkokios tolimos praeities tu sugrįžai ir įteikei žvakutę mažos vilties tiesiu tau ranką vesiu tave link savo šilumos link artumo link laimės amžinos
Pamenu tada maniau esu laimingas pamenu maniau, kad man nieko nestinga bet pamačiau tave ir supratau, kad galima turėti dar daugiau dar daugiau šiltų jausmų, šviesių spalvų, gražių sapnų, iliuzijų, fantazijų, kuriuose būtume tik aš ir tu tik idomu kyla klausimas ar apie tai svajojam mes abu tik idomu ar mano viltys neuždus kaip žuvys šaltą žiemą po ledu akyse man stovi vaizdas kaip tave apkabinu, liečiu, bučiuoju kaip tavo akys parasiskverbia į mano vidų paliečia jau išdulėjusius jausmus aš atsiduodu tau ryšys tarp mūsų sieja dvi artimas širdis ir niekas kitas jos neišdraskys, nenutrauks kaip trūksta smuiko stygos suvirpintos per stipriai strypu.
Pamenu tada maniau esu laiminga pamenu maniau, kad man nieko nestinga, bet dangus prašvito lyg patekėjus rytui naujom spalvom nudažė senas nublukusias žmogus taip staigiai atsiradęs lyg iš niekur žydresnis tapo net dangus, skambesnės tapo gamos skleidžiamų širdies natų jas nuspalvino ne kas kitas, o tu padėka išspaudei man iš karštų lūpų dėkoju tau už tai, kad vertini ryši siejanti mudu, dėkuj ir už tai, kad įžvelgei tai manyje, ko niekas iki tol nebuvo matęs praeityje tu pakeli mane aukščiau nei sugeba pakilti paukštis su tavim atrodo galiu tai ko nieks anksčiau nebuvo mokęs žinai manau, kad jaučiu tau tai, ką jie vadina meile
ištreniruotos emocijos, išlavinti jausmai - tai viskas ką man suteikei ir viskas ką gavai tavo žvilgsnis, tavo kvapas, tavo dieviški plaukai kiekvienas tavo judesys mane pakelia aukštai lyg debesų mes skrajojame abu kai tyliai viens kitam kuždame „aš tave myliu“ prisiminęs tave aš naktį vietos nerandu galvoju apie šiandieną praleista su tavim kartu
minutėmis naujom kvėpuoju ir be tavęs jos yra tuščios be tavo mėlynų akių daugiau aš nieko neturiu kai naktį prakaito išpiltas prabundu ir suprantu sapne šaukiau aš tavo vardą juntu per karštus skruostus nuriedančią žemyn šaltą ašarą, o kaip norėčiau išvysti tavo siluetą, įkvėpti dar tavęs, bet skausmas širdį surakina ir tas pavargusias, jau drebančias, jėgų netekusias rankas kai pirmą kartą tave aš pamačiau supratau, kad noriu to ko negaliu turėti, ko niekada net neturėjau, o tik svajojau giliame sapne, kuriam tokie kaip tu aplankydavo mane ir vis sakydavo „pažadėk kad nepaliksi“ bet su kiekviena diena aš priverstas ištrinti tavo vardą iš atminties per nauja
išėjau nors nežadėjau juk norėjau, kad būtume kartu nukreipus žvilgsnį į dangų užmerkiu akis dangui žaizdos atsispindi, kurios nebeužgis krauju srūva mintys paliktos po medžiu iki pilnos dėlionės žodžiui trūksta raidžių prasideda svajonės ten, kur stoja protas kelionės ribos dar kol kas neišmatuotos. Netikiu, kad išmokinsi patirt apgaulę tik tau save patikiu, tik tau aš dovanoju ko nieks iki tavęs nebuvo vertas to dabar jau atsistoju tu išėjai išvažiavai kažkur toli neištarei nei vieno žodžio tiktai „sėkmės man buvo gera, bet pasistenk mane pamiršti - aš išeinu“ supratau, kad viskas turi savo pradžią ir savo pabaigą, bet kur pradžia ir pabaiga, kai meile meilei neatsakoma
ištreniruotos emocijos, išlavinti jausmai - tai viskas ką man suteikei ir viskas ką gavai praeities aidai dar vis primena tave net ir norėdami nebesugražinsim to kas paskendo laike nesugražinsim ir šypsenos ir juoko veiduose kad ir kaip bebūtų gaila likai tik mintyse kai baltas angelas atnešęs džiaugsmą, kad ir trumpa ar girdi dar mano šauksmą... Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa. |
|