Iš tavernos traukiantį girtuoklį rūkas gobė tarsi aukso vilna. Tyliai suposi rudens sūpuoklės. Nešė žinią angelas į Vilnių...
Marškinėliai buvo plono krepo. Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai. Žengė angelas nuo savo laivo trapo į garuojančius Vilnelės krūmus.
Dvi savaites jis tenai puotavo su poetais, liumpenais ir kekšėm. Šitas miestas, angele, ne tavo - įsivaręs jį esi it rakštį.
Puolęs angele, tai ką dabar praneši? Suodini sparnai, suskirdę kojos... Išpūtė jis garo brūkšnį gražų ir vėsiu sparnu liūdnai numojo:
- Nieko gero, seserys ir broliai, liūdnas - kaip ir mano - jūsų skliautas! - Puolė angelas į skaudžią miesto žolę - girtas, nusiminęs ir apgautas...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
