Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius
Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas pakėlei Ten kur debesys žėrėjo tartum stiklo paveikslėliai
Karuselėj tu sėdėjai ir manęs nepastebėjai Apsižergus baltą žirgą kaip žvaigždė danguj spindėjai
Kaip žvaigždė danguj spindėjai ir su mėnuliu kalbėjai Ne mane o šaltą šviesą mėnesienos tu mylėjai
O kada naktis atėjo karuselė suvirpėjo Ėmė suktis pučiant vėjui ir aukštai dangum nuskriejo
Tu sukaisi karuselėj vakaro rausvoj pastelėj Taip kaip sukas rūmų salėj karalienės ir karaliai Prisisegus hiacintą tu mėnulį glamonėjai Lapams krintant aušrai švintant labirintuose rugsėjoTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
