oi, ponai, šiandien kai gyvenimas spaudžia krūtinę, piniginę, rankas ir akis aš vėl į tą upę rengiuos brist iš naujo ir tikiuosi, kad nieks ten manęs nepraris
oi, ponai, kai gyvenimas pakelia vėją aš nuleidžiu bures, rankas ir akis tamsoj vėl mąstau, nuo ko prasidėjo bet žinau, kaip aš baigsiu ir kada tai įvyks
kai tristiebis fregatas su puse šimto patrankų ir lyg pakirstas sparnas bure tas tristiebis fregatas pro įrėmintą dangų nuneš į tolumą mane
oi, ponai, šiandien, kai gyvenimas skuba nepraleisdamas damų, nesivalęs dantų vieversėliai, prilipę prie dangaus kaip prie lubų pro murziną lupą ieško žemėj savų
oi, ponai, kai gyvenimas svyla kaip blynas užakęs lyg bedugnis dangaus šulinys vėl beldžia į duris, įkyrus kaip kaimynas jam įpilsiu alaus ir dviese lauksim, kol gris
tas tristiebis fregatas su puse šimto patrankų ir lyg pakirstas sparnas bure tas tristiebis fregatas pro įrėmintą dangų nuneš į tolumą mane
visa ši istorija, pilna butaforijos ir tik dvi kalorijos, tad leidžiama klysti tai kasdienybė, tai kaip įskilus stiklinė tai kaip galimybė spjaut ir paslysti
oi, ponai, šiandien, kai gyvenimas burba apie savo palėpėj padžiautus batus aš tarp eilučių žiūriu jam į burną ir tikiuos, kad vaikystėj jis buvo gražus
bet tristiebis fregatas su puse šimto patrankų ir lyg pakirstas sparnas bure tas tristiebis fregatas pro įrėmintą dangų nuneš į tolumą maneTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.