Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų Mano draugų šešėliai išblukę, šalna padengti Per mažą mes gavom kepurę paslėpt, kad pliki
Savo kelio gale apžiūrėki save, tokį didelį, gražų Apkamšytą spalvom, nusagstytą skoningais miražais Ir tik atmintis, kaip aidas paklydęs, sugrįš per vėlai Ir tik skaudžiai užmini rytmečio tylą ir neatsiprašai
Po mano langu rytas auš Bet žvakės ant seno pianino Aš neužpūsiu, nors galbūt kai kas ir lauks Kaip laukia rudenį nukrintant lapo paskutinio...
Aš tik tylėsiu, kol tamsu, nes kažkas juk tylinčius apsaugo Kol aš tylėsiu, nematysi net ir tu Kaip palei seno kiemo tvorą Pagal seną gramofoną Šoka mano draugas Šoka už mane...
Kai išeisi, palik vos pravertas duris, kad galėtų kvėpuot Taip seniai ištarti kaip paveikslai įrėminti žodžiai Ir kai tik tyla kris veidu į žemę, tik danguje Atsispindės tas pasaulis, kurį aš slepiu savo stalčiaus dugne
Po mano langu rytas auš Bet žvakės ant seno pianino Aš neužpūsiu, nors galbūt kai kas ir lauks Kaip laukia rudenį nukrintant lapo paskutinio...
O aš tik tylėsiu, kol tamsu, nes kažkas juk tylinčius apsaugo Kol aš tylėsiu, nematysi net ir tu Kaip palei seno kiemo tvorą Pagal seną gramofoną Šoka mano draugas Šoka už mane...Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
