Mënesio dalgiai skabà sietynus,
Rudens melodijos med�iuos nurimæ...
Lapø �narëjimas á au�tantá rytà
Prad�ià padarë sauliø kelionei.

Rudenio sakmës ateinanèià mirtá
Garbina tarsi did�iausià vertybæ.
Verkiantys Karaliai grimzta á juodà
Nebûtá, kurioj ramumà randa.

Skaud�ios, i�barstytos mintys apie gyvatos galà
�eid�ia kaip krsilas, papuolæs á tu�èias akiduobes,
Kurios ne�lama nukritæ lapai, prane�æ pabaigà...

Vieni�os dienos, da�anèios sidabru
Gelsvus med�ius, agonijoj stingusius.
Nusine�a su savim ir bemir�tania saule
Á sermëgà susuktà d�iugesá.

Nuodingais syvais U�mar�tis gràso
Sklinda pavëjui e�erø �nektos
Karkluosna linguoja laumiø pëdos
I�au�us diena naikina stebuklus.

Ir pasilieka tik apsamanojusios svajos,
E�erø verksmas au�ros raudony ir bekrentà lapai,
prane�antys apie verkiantá rudená.

---

Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.