Sveiki sugrįžę ten, kur visad pasitinka Su šypsena, harmonija ir per širdis kai kam įkimba Kažkaip man pochui jau ant visko pasidarė Nebeliūdžiu, nebeguodžiu - geriu
Kažkas man sakė: geriau tylėti, nes atrodai protingesnis Tokiem aš spjaunu į akis, nors ir nesu stipresnis Galbūt jaunesnis aš gražiau mokėjau kurti Rašyt žodžius į vieną liniją, tiesę sudurti
O iš manęs, dabar nėra žmogaus Nereik paguodos niekad verkiant laukti iš dangaus Tau patarimas mažiau svajonėse gyventi Spjauk ant nesąmonių – pajusi, kaip lengva ištverti
O mano žodis, sklindantis ore kasdieną Kalba teisybę, kalba melą per širdį ir sielą Jei atsitiktų ir taip, kai bus chujova Žinok, kad tu ne vienas – muzika lydės į kovą
Niekas tavęs negirdi, arba nerūpi niekam Tipo silpni, jie sako, visada gale paliekam Spjoviau! Pažvelk, ar iš tikrųjų toks tavo vidus Jei aplink tave vien žvėrys, atstatyk savo nagus
Aš nežinau, ko norėti iš gyvenimo Kai aplink mane tiek daug nerimo beverčio Ir kiek beverkčiau, tai man niekad nepadėtų Įkvėpęs tyro oro į save
Bet netikėtų tiesa, taip kaip ir savo jėgomis Į šitą šūdą nekalti iki ausų panirę Visad nutilę, nežinantys kur pasislėpti Žvėris įsiutino paleistus, negali įkvėpti
Ir vėl suklydau, prašydamas ištiesti ranką Anksčiau norėdavau viso, dabar dalies pakanka Ir kas užparino tada, veidų aš nepamiršiu Ant jų nepadedu, bet dar kartoju – nepamiršiuTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
