Ji šešiolikmetė, jos vardas Agnė Savo gyvenime kentėjo daug, bet nieks nematė Iš pažiūros tvarkinga ir graži panelė Realybėje ji mindė skausmo kelią
Kasdieną namuose matė girtą tėvą Nuo jo agresijos tiek ji tiek jos mama kentėjo Galbūt todėl mama ir pasirinko mirtį Palikus vieną pačią dukrą skausmą tirti
Mokykloje patyčios ir įžeidinėjimai, kasdieną plyštanti širdis Ir jos krauju pasruvę delnai Ir jos draugai, iš kurių palaikymo ji laukė Spjovė ant jos prieš porą metų, užsienin patraukę
Ji matė, kad gyvenimas, kurį gyvena Ją skaudina ir į pasirinkimą veda Apie kurį ji jau ilgą laiką mąsto Šiąnakt ji ant tilto krašto
Palauk truputį, dar tikrai ne viskas baigta Žvaigždės mato danguje tave Ir jos švies tau dar stipriau Jei tu ištversi visą stiprų skausmą savo širdyje
Ir vieną dieną tavo gyvenime Netikėtai atsiras žmogus Kurį apsikabinus net stipriausias vėjas Taps nebesvarbus
Ji jaučia šaltą vėją pučiantį į veidą Ji verkia ir šaukia Dievui: "Tu mane apleidai!" Ir cigaretė tarp pirštų ima skaudžiai degint Lyg ragintų greičiau nušokt
Ji užsimerkia, įkvepia giliai, kiek gali Nuo savo skruosto ašarą nuvalė Jos visas kūnas dabar pilnai jau pasiruošęs mirti Nuo krašto nori atsispirt
Bet ji jaučia, kaip kažkas ją paima už rankos Apkabina, jausdamas kaip jos širdis trankos Ir jau dabar ji pajaučia viduj ramybę Išgirdusi: "prašau, nešok"
Ji atsimerkia, mato prieš save vaikiną Jis šypsos, ir kad jie bus kartu, abu tai žino Tą pačią naktį jie dingo iš šio purvino miesto Ir nebegrįš, kad ir kas bekviestų
Palauk truputį, dar tikrai ne viskas baigta Žvaigždės mato danguje tave Ir jos švies tau dar stipriau Jei tu ištversi visą stiprų skausmą savo širdyje
Ir vieną dieną tavo gyvenime Netikėtai atsiras žmogus Kurį apsikabinus net stipriausias vėjas Taps nebesvarbusTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
