Lydėdami gęstančią žarą, vėlai Pakilo į dangų margi sakalai. Paniekinę žemės vylingus sapnus, Padangėje ištiesė savo sparnus. Ir tarė margieji: negrįšim į žemę, Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę, Sapnai ir šešėliai padangėse mums Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums. Mes, skaisčiąją aušrą dangum pasiviję, Iš josios vainiko nuskinsim leliją – Ir miegančios žemės laukus ir uolynus Paversime žėrinčiais saulės gėlynais. Ir tarę, sumojo dar kartą sparnais, Tolyn ir aukštyn, kolei kraujas užkais Pavytosios saulės ieškota liepsna Ir žemėj užgims pranašauta diena.
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus, Jau nušvietė saulė uolas ir laukus, Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai Negrįžo į žemę margi sakalai.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
