Yra šalis, ten, kur žmonės pavargę Po žiemų šimtamečių, speiguotų Savo rankomis kasa, savo rankomis sėja. Deja dygsta rugiai, o ne duona.
Rugius pjauna ir maino į šiaudus Su spalvotais pirkliais tolimiausių šalių. Puikiai žino, šiaudai neišgelbės, Nepadės ir rugiai - juk ne duona.
Už ką naują ir sielą ir protą parduotų, Bet kas duos nors skatiką už likimą žmogaus? Jau seniai suskaičiuota, nulemta, aišku ir tikra, Jiems belieka tik laukti, kol dievas į dangų paims
Arba velnias - į dar gilesnį pragarą.Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
