Kai noriu buti suprastas ,o gaunasi kaip wisada,
Jauciuos kartais atrastas ir prarastas tuo pat,
Ir tiems sneket nemoku ,todel toks nerangus,
As kartais myliu werkencius,bet juk toks pats zmogus esu esu....
Ar tu zinai kaip stipriai dangus siandiena werke ?
Jis werke asarom kurios man i sirdy smelkes...
Jei as galeciau tapti ta asara is rojaus
Nupolauciau tawaja sawaja nezinancia rytojaus...
As kartais pagalwoju kazkam juk tiek daug reiskiu,
Sugis uztenka karta gailetis amziams reikia,
Pakylu aukstyn matau kiek man dar reikia
Suprasti tai kas jau yra,o kam dar reikia laik,
Lieciu rankom tuos siulus,kuriuos mano likima,
Suriso tarpus,trukumus,kalwas ir idubimus,
Kas as??o kieno deka?kieno nenoru?
Kokio welnio stowiu?
Cia kwepuoju situo oru.
ACIU daugiau man ir nereikia nieko!!!
Nereikia pasaku jau 100 kart jau 100 kart girdetu...
Nezinau ar tai ka darau yra teisinga.
Parasciau nuleist rankas,bet man tai nebudinga
As kitoks negu tu!
as kitoks nei wisi!!
Liepa man wasaris sunkus prieplysis mano sirdy
As prakeiktas but niekeno ir ne uz ka!!!
Pabandysiu gintis matau salia tawo ranka...

---

Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.