Įkvėpdamas dangaus dažnai į žemę pasižiūriu Kodėl visi, kokie visi, kaip elgiasi, kaip meldžiasi Kam neįdomu, o kam įdomu Kas neskaičiuoja, o kas vien šypsenomis juokus atkartoja Ir būna taip, kad atsistoti pamiršti kaip Kaip reikia sustabdyti pūgas, akimis užlieti jūras Pripildyti dykynę smėlio, nukreipti vėju Sugaudyti visas žvaigždes, surinkti meilės trupinėlius Rašau, nes išsikraut kitaip nebepavyksta Rašau, nes visos naštos man savaime neišnyksta Sakau kasdiena tau: bėk, lėk Ir tiek norėčiau daug bet neišeina nei kiek
Sugrojus paskutinei mano sieloje natai Norėčiau paprašyti gyvenimo naujo O tie, kurie lydė mane į krištolo rūmus Uždenkit akis, kad nematyčiau jų Sugrojus paskutinei mano sieloje natai Norėčiau paprašyti gyvenimo naujo Ir jeigu gintaro medžiai prabils iš skausmo Uždenkit ausis, kad negirdėčiau jų
Prabyla kelias ir vedasi mane tolyn pro miesto tamsą Skinuosi vis artyn centrinių žiburių Paliesti jų nesugebu, ne man šį rudenį Gali pajudinti nei labas rytas nei... Prabudina tik šaltas prakaituotas kūnas Kurio senai nebejaučiu, akim nebeliečiu, neparagauju Nebeturiu nei vieno lašo tyro kraujo Aš paaukosiu žiemą, aš paaukosiu ją iš naujo
Sugrojus paskutinei mano sieloje natai Norėčiau paprašyti gyvenimo naujo O tie, kurie lydė mane į krištolo rūmus Uždenkit akis, kad nematyčiau jų Sugrojus paskutinei mano sieloje natai Norėčiau paprašyti gyvenimo naujo Ir jeigu gintaro medžiai prabils iš skausmo Uždenkit ausis, kad negirdėčiau jų
Jau nuskubėjo gabalo gyvenimo žali Per daug žali, per daug mažyčiai bandymai Jau įsitvėriau į kažką tvirtesnio Dabar jau nebebaisūs tie išbandymai Kurie kaip sugadinę nebebus pataisomi Išeik, nebeištaisoma, kurie, tie epitetai Palyginimai vietoj tų anie, vietoj šitų kiti Leisk, paleisk, išleisk, išeik, ateik, baik O jeigu pabėgiot stogais virš oro linijų Atsimenu, atsimeni ir tu Be abejo supainiojau Tada kartu per pabaigą pasižadėjom žengt abu Mes naivūs abudu su beribe galimybių gija Visi randai nuo mano sielos vis gilėja i ne gyja Visi visi iki vieno – negyja
Sugrojus paskutinei mano sieloje natai Norėčiau paprašyti gyvenimo naujo O tie, kurie lydė mane į krištolo rūmus Uždenkit akis, kad nematyčiau jų Sugrojus paskutinei mano sieloje natai Norėčiau paprašyti gyvenimo naujo Ir jeigu gintaro medžiai prabils iš skausmo Uždenkit ausis, kad negirdėčiau jųTeksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa.
