Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum.
Užtenks valandos, kad žmogų pamėgtum.
Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum.
Prireikia gyvenimo, kad žmogų pamirštum...
Susirenciau plausta is prisiminimu
Nemokedamas plaukt vistiek isplauksiu ant rimo
Savo vieno jegom siekiu svetima sala
Kurioje visko yra, tiktai neradau melo
Paslaptingoi oazej as jauciu jog surasiu
Ka nors amzino sirdziai – amzino dvasiai
Po velniu kiek nedaug zmogui reikia patirti
Jog ishsekintas skausmo pasinertu I mirti
Vedamas vien smalsumo as skinuosi gylyn
Gyvunija kitokia paslaptingoi saly
Kas galetu geriau but uz tai ka dovanoja
Man likimas tikriausiai eme nusisypsojo..
Kai jauciu ka matau
Ka apciuopiu pasiekiu
Neapgauna manes neapgauna prisiekiu
Ka zinau ta zinau, ko nenoriu nenoriu
Pagaliau atsistoju ant pavargusiu koju...
Lieciu samana svetima
Svetima rankai
Pagaliau as ir vel prabudau is letargo
Vargo trupinius jau as iminkiau I miltus
Sumaisysiu su nemiga ir ismesiu kad kiltu
I virsunes misku, medziu osianciu muzika
Praradau atradau tai manai trys I tuzina
Nematuojami metrais nesuvokiami protu
Nebekiskit minciu jau senai panaudotu
Nunesiota pakeisi, nudraskyta susiusi
Man idomu vat kaip neuzhmigus pabusti
Sirdy keicia sirdim, vat va taip vat dalinas
Nepazistamas man sitas jausmas is kinu...
Is pasaku gerai zinau kad pasaku nebuna
Nes problemose pazinsi drauga draugas niekad nepaves
Kas pades o kas numos laisvai ir tyliai
Suprasi tik tada kas kaip kodel ir ka tu myli...
Bunda tyla bunda ramybe
Susipleshiusiam dushia apzegnojama kryzhium
Pasilikim kartu ishtirpdysim ledynus
As nesijauciu daigtu vien tik jus apkabinus...
As turejau svajone, tokia pasaka keista
Kad pakilciau pauksciu nebijodamas gaisro
Saules karsto dangaus
Sokinet tarp zvaigzdynu
Kad netintu galva nuo prisiminimu
Akimis is aukstai kai net nebijai aukscio
Nedvejot savimi kune vieniso paukscio
Kad deguonies mazai oras pats uzdusina
Bet gyvybe laisva jos mirtis nerakina...
Paslaptingu juru vidury tarp pasauliu
Uz nepereinamu sleniu uz neperskerendamu debesu
Ten kur susimaiso juodas menuo balta saule
Issivalo siela fotosintezes budu
Kur taip yra kur cia taip matyta
Kad apakusi shlove karunuotu elitas
Neprisimenu tu kurie pasakas seka
Jau geriau susitikt su kitais uzh pitaka
Neminesiu vardu nenuvildamas tu
Kurie ishkrito akimirkai is mano minciu
Tai tiesiogiai galioja Visiem aplinkiniam
Kuriuos myliu siandien ir gerbiu apkabines
Kad ir buvo karu kad ir kaip susikloste
As pasizadu sirdziai pasizadu protui
Jog likimas suvedes sukarpys tuos ledynus
As nesijauciu daigtu vien tik jus apkabinus...
Is pasaku gerai zinau kad pasaku nebuna
Nes problemose pazinsi drauga draugas niekad nepaves
Kas pades o kas numos laisvai ir tyliai
Suprasi tik tada kas kaip kodel ir ka tu myli...
Bunda tyla bunda ramybe
Susipleshiusiam dushia apzegnojama kryzhium
Pasilikim kartu ishtirpdysim ledynus
As nesijauciu daigtu vien tik jus apkabinus...
Ir pamaciau gyvenime ne viskas shudu grysta
Pas jus asmeniskai kiekvienas turi savo ryzhta
Kiekvienas su istorija kiekvienas su nelaime
Ar gali but geriau jai aplamai kartu zhengi be baimiu
Likau skolingas pamoka likau dekingas rades ji
Jai reikia rankos gauni ju ne viena tukstanti
Jai jausi ranka shalta kuri tave dusina
Ne draugas vienas bet visi draugai geriausi apkabina...
Is pasaku gerai zinau kad pasaku nebuna
Nes
Problemose pazinsi drauga draugas niekad nepaves
Kas pades o kas numos laisvai ir tyliai
Suprasi tik tada kas kaip kodel ir ka tu myli..
Bunda tyla bunda ramybe
Susipleshiusiam dushia apzegnojama kryzhium
Pasilikim kartu ishtirpdysim ledynus
As nesijauciu daigtu vien tik jus apkabinus...
Jei kada neteksi artimo draugo - neliūudėk, nes tu jo neturėjai. Tikro draugo prarasti negalima...
Teksty umieszczone na naszej stronie są własnością wytwórni, wykonawców, osób mających do nich prawa. |
|
